[Home]
Andrius Kulikauskas /
Issiaiskinimai


Home
RecentChanges
SandBox
Forum

Search
Contributors
Projects

GartenPlan
DorfWiki
Bildung+Begegnung
DorfErneuerung
Dörfer
NeueArbeit
VideoBridge
VillageInnovationTalk


AllFolders
AllPages
Help

Preferences

EditPage







Išsiaiškinimai

Išsiaiškinimai gali būti pagrindas šviesuolių tarpai, gyvensenai, klestėsenai, kultūrai.

Apžvelgiu:

  • savo tikslą - išaiškinti, išryškinti, įsisavinti ir diegti šviesuolių tarpą, kultūrą, gyvenseną, klestėseną;
  • ko joje mokomės - ko Dievas mus moko - dorovės, kas mums bendra, mūsų bendrumo pagrindas
  • ko pats mokau - išsiaiškinimų, kaip ką išsiaiškiname, kaip iš klausimų kyla atsakymai. Klausimai yra kas lieka viską pašalinus, atsakymas yra kas nauja, o juos jungia sandara, ja sutampa.
  • kas įdomu - lavinamės, kad mums viskas būtų įdomu, taip mums viskas tampa bendra
  • Dievas - mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos, mums prieinamas Dievo požiūris - vykdyti jo valią: paklusti, tikėti ar nors rūpintis - sutapti su juo požiūriu, kaip pasiklydęs vaikas
  • sandaros - sutelkia mūsų dėmesį bendra kalba, sutampa klausimai už sandaros ir atsakymai joje
  • kalbos yra bendrumo išraiškos
  • išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampa, atsakymu ji atslūgsta - kaip tai susiję su aštuongubio kelio gradacijomis?
  • smalsumas - mūsų požiuris, o jis Dievui įdomus
Išsiaiškinimai mus moko tobulumo, tai yra, besąlygiškumo, ir būtent tam tikrose sąlygose. Kas sąlygiška virsta besąlygiška.

Patys žmogaus klausimai ir atsakymai gali būti sąlygiški, užtat ribotos naudos ar net iš esmės bergždi ar klaidingi, tuo tarpu, išsiaiškinimai yra bene besąlygiški.

Mes apibrėžiame save ir būtent sandara. Bet kuri sandara yra atsparos taškas savęs apibrėžimui. Mes esame besąlygiškumas sąlygose, tad mums tinka bet kuri sąlyga, o ji mums yra sandara.

Už mūsų, kas nauja, o mumyse, kas lieka. Dievas juos sieja, o mes "savimi" esame ryšys tarp jų, esame sandara, save vis naujai apibrėžianti. Tad išgyvename įtampą, klausimas iššaukia atsakymą. Randant tiesą, Dievas sutampa su savimi.

Save apibrėžianti sandara yra trejybė, tai pirma ir paskutinė sandara, iškylanti aštuongubiu keliu siejant Dievo ir žmogaus požiūrius.

Berods, sandarą suvokiame bendriau per kitą, užtat tenka savo ypatumus išreikšti sandaros papildymu, tuo pačiu išreiškiame ir Dievo ypatumus.

Išsiaiškinimų pavyzdžiai

Fizika išblanksta, gyvenimo išmintis turi būti čia pat, kur visi gali rasti, bet niekas nenori ieškoti.

Išsiaiškinimų nagrinėjimas

  • Kuriuos klausimus aiškina?
  • Kas jame įdomu?
  • Kaip klausimas kelia įtampą?
  • Kaip atsakymas įtampą nuslopina?
  • Kurią sandarą prileidžiame?
  • Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu?
  • Kaip sandarą savimi papildome?
  • Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
  • Kaip naujai iškyla įtampa?
Atmetimas to, kas nereikalinga

  • Kuris įstatymas svarbiausias? Mylėk Dievą, mylėk artimą. Kas neabejotina? Dekartas: Mąstau, vadinas esu. Kas yra laikas ir erdvė? Kantas: visus daiktus atėmus, lieka erdvė ir laikas.
  • Kas lieka.
  • Atmeta daugybę dėsnių, vertybių.
  • Įtvirtina atsparos tašką, visa kitą aprėpiantį, su viskuo susijusį, viską įprasminantį.
  • Viskas.
  • Save suvokiam, kaip viską liečiantį dalyvį, ar tai mylintį ar mąstantį ar prileidžiantį.
  • Viską suvedame į išeities tašką.
  • Dievas yra tai iš ko išplaukia viskas.
  • Ar aš sutampu su viskuo?
Savo prielaidų pripažinimas

  • Ar gali būti, kad yra Dievas? Galimybės prileidimas daugiau atveria negu jos atmetimas. Ar gali būti, kad yra kiti? Jų prileidimas atveria bendravimą su jais, nuoširdų bendravimą.
  • Kas seka.
  • Klausimas verčia rinktis, mat nesirinkimas tolygus atmetimui.
  • Atsakymas reiškia pasirinkimą.
  • Dvasia.
  • Esame lygiavertės būtybės, turinčios pagrindą bendrauti.
  • Esame suvokiančios būtybės, sprendžiantys klausimus ir pripažįstantys atsakymus.
  • Dievas sustato klausimus, leidžia laisvai spręsti.
  • Ar teisingai suprantu Dievą ir kitus?
Aplinkybių suvokimas

  • Kokiu pagrindu įmanoma susikalbėti su kitais, su visai svetimais? Vaisingumo prielaida yra vaisinga. Prileistina, kad ir anų aplinkybės panašios, kad nori su mumis susikalbėti, o kadangi vienas kito nepažįstame, kad tuo tarpu susikalbėjimo turinys ir pavidalas sutaps su susikalbėjimo aplinkybėmis.
  • Ką suvokiame.
  • Nepažįstame savęs.
  • Žinome savo nežinojimą.
  • Susikalbėjimas.
  • Sutampa reikšmė ir raiška.
  • Valia, išsireiškianti reikšmėmis.
  • Tiesa, kuria sutampa reikšmė ir raiška.
  • Ar esu teisingai suprastas?
Minčių praleidimas

  • Kokių yra įvairių reiškinių, minčių? Jų gausybė.
  • Kas nauja.
  • Reiškiniai, įvykiai, mintys nenuspėjami.
  • Visi reiškiniai, visos mintys yra kažkaip susiję.
  • Prileidžiame tikrovę, atskirą nuo mūsų, visa ką siejančią.
  • Suvokiame save, kaip esantys tikrovėje ir ją pažįstantys.
  • Esame papildoma tvarka, apmąstantys tikrovę, tad įtvirtinantys žinias ir žinojimą.
  • Dievas yra mūsų pilnatvė, žinojimu aprėpiantis visas paskiras žinias, tuo sutampantis su tikrove.
  • Koks yra skirtumas tarp žinojimo ir tikrovės?
Minčių atrinkimas

  • Kas man rūpi? Vienus reiškinius labiau užsimenu, užtat grįžtu prie jų mintyse, ir galiausia man pačios mintys kai kurios labai rūpi, o būtent tos, kurias man rūpi rūpėti.
  • Kas sava.
  • Nevaldau, kas mane domina.
  • Įtakoju, kas mane domina.
  • Mintys atstoja rūpimas mintis ir reiškinius.
  • Yra minčių kalba, apdorojanti tikrovę.
  • Savo rūpestingumu gename savo mintis ir vystome savo protą.
  • Dievas yra tobulas protas, viską sutvarkęs.
  • Nors mūsų mintys ribotos, ar mūsų protas tobulas?
Mąstymo valdymas

  • Į ką galim kreipti dėmesį? Galim laikinai savo dėmesį sutelkti į bet kurią mintį, o taipogi laikinai nesutelkti, bet visgi ją patrauks pašalinės mintys ar reiškiniai.
  • Kas mąstytina, kas dėmesį sulaiko.
  • Nesuvaldome savo dėmesio.
  • Sutelkdami dėmesį į mintis, stipriname tarp jų ryšį, tuo įtakojame, kur dėmesį galėsim toliau kreipti ar jis pats kryps.
  • Mąstymas, valdantis dėmesį ir juo siejantis mintis.
  • Protaujame, išmąstome, prieiname prie išvadų.
  • Sprendžiame, kas yra teisinga, kas verta dėmesio ir protą ne ardo, griauna, žaloja o puoselėja, atstato, plečia.
  • Vertybės, į kurias sutelkę dėmesį teisingai sprendžiame.
  • Ar mano vertybės deri?
Sandarų apibrėžimas

  • Kaip apibrėžti tris kalbas, kaip kas įvyksta, reiškia, rūpi? Šitą tebegvildenu, bandau sandaromis išsakyti šviesuolių veiklą, gyvenimą.
  • Kas išmintinga, santykiai pagaunantys, išsakantys gyvenimo tiesą, tad kame sutampa, kas nauja ir kas išlieka.
  • Esmės yra visakame ir nevalia jos atsisakyti.
  • Sandara išsako vienas esmes, bet tuo pačiu labiau atskleidžia visas esmes.
  • Sandarų apibrėžimo kalba.
  • Mes kiekvienas sutampame su sandara į kurią sutelkiame savo dėmesį, su jų seka.
  • Savo dėmėsiu esame seka, savaip suverianti visas sandaras, tuo pačiu, sąmoningėjanti, įvairias sandaras atpažįstanti ir pripažįstanti, sąmoningumu suvokianti ir visumą, esančią už sandaros.
  • Dievas sutampa su sandarų visuma, o jo dėmesys yra visapusiškas, visose sandarose, o jis pats, kaip ir mes, yra dvasia už sandaros.
  • Dėmesys veda toliau, tą patį klausimą klausdamas tolimesniems kalbos reiškiniams, kaip juos apibrėžti kalbomis, sandaromis?
Sandarų suvedimas

  • Kaip viską žinoti, viską aprėpti, tarsi sėdėtumėme Dievui ant kelių? Visas paskiras sandaras galima išgauti įsivaizduojant Dievo požiūrį. Kaip suvokti pasakojimą? Pasakos pradžia ir pabaiga nulemia turinį.
  • Esmė.
  • Greičiausia viską nagrinėjame ne iš to taško, ne iš to kampo.
  • Išaiškiname nors tam tikru klausimu, tam tikroje apimtyje, kuris apžvalgos taškas yra esminis.
  • Požiūrių algebra.
  • Mūsų požiūriai gali būti platesni ar siauresni, už jų yra platesnis požiūris, mus suprantantis ir vienijantis.
  • Mes išgyvename savo požiūrį, tiek laikiname, tiek amžinajame gyvenime.
  • Dievo požiūris yra platesnis už mūsų visų, mus visus suprantantis ir vienijantis, o pats Dievas gali būti ir be požiūrio.
  • Kaip taikyti savo žinojimą?
Sandarų rakinėjimas

  • Kokia aštuongubio kelio vidinė sandara? Joje dalyvauja dvejybė, trejybė, ketverybė, atvaizdai ir jų rikiuotė, Dievo ir žmogaus požiūriai, troškimai ir netroškimai.
  • Sąsajos.
  • Sudėtingoje sandaroje gali glūdėti kitur neužtikti pradai.
  • Suprantame, kaip sandara susideda iš pradų.
  • Sudėtines sandaras, ir ypač, troškimai.
  • Sandara priklauso sandarų šeimai, yra viena iš jos galimybių, permutacijų, kuriais išsiskiria mūsų išgyvenimai.
  • Sudėtine sandara išreiškiame savo požiūrį ir jo santykį su Dievo požiūriu.
  • Dievas su mumis bendrauja sudėtine sandara, užtat dviprasmiška sandara, kurioje jis gali būti ar nebūti įtrauktas, pripažintas, kaip kad siejant jo troškimus ir mūsų netroškimus.
  • Koks yra Dievo požiūris?
Sandarų taikymas

  • Kaip išgirsti Dievą? Tėve mūsų (aštuongubiu keliu) atsiverti visiems įmanomams klausimams, tad susiploti ir atsiverti jam. Kaip suvokti ir dalintis kitų nuovoka, nuojauta? Geros valios pratimais ir troškimų-netroškimų sandaromis išreikšti tai, ką žmogus negali vienu žvilgsniu aprėpti.
  • Kas tyra.
  • Ieškom tiesos balso už mūsų, o jis gal bus mums svetimas.
  • Tiesos balsą atpažįstame, kaip mus toliau ugdantį, ne griaunantį.
  • Nuojauta ir jos sandaros yra už mus platesnės, bet pažįstamos.
  • Nuojauta gali būti skirtingose asmenyse, o jie gali ja dalintis, vienas kitą suprasti ir ją patys įsisavinti.
  • Turim savo požiūrį, savo klausą, savo valią, kas mums svarbu, ko norim klausytis, kas kaupiasi nuojauta ir ja mus papildo.
  • Dievas mums kalba, papildo mūsų nuojautą, jei tik norim jo klausytis.
  • Kaip įsiterpti tarp Dievo ir kitų, kaip suderinti ir įprasminti mūsų visų nuojautas, palaikyti bendrą tarpą, gyvenimą, kultūrą.
Įsijautimas į sandarą

  • Platono ir šv.Pauliaus vertybės sąlygoja trečią vertybių rinkinį, bet kaip jį suprasti? Suvokti santykius siejančius trečią vertybių rinkinį ir tų santykių ieškoti savo išgyvenimuose ir savo išvadose. Kaip Steve Bonzak'o Kung fu dėsnių sandarą suvokti? Šaltinius dėsnius suvokti ryšium su pagrindiniu dėsniu (visada grįžti į savo centrą).
  • Gyvenimu pagrįsti santykiai.
  • Išvesta tiesa nėra gyvenimiška.
  • Gyvenimas patvirtina išvestą tiesą ir kartu ją grindžiančias tiesas.
  • Įmanomų išgyvenimų tinklas.
  • Kiekvienas išgyvename dalį to paties išgyvenimo tinklo, o mūsų išgyvenimai persidengia.
  • Kiekvienas išgyvename esminę dalį išgyvenimų tinklo ir galime kitus suprasti ir išgyventi ką vienas kitas išgyvename.
  • Dievas sukuria išgyvenimus apskritai ir užtat savo išgyvenimą, ir taipogi paskirų žmonių išgyvenimų galimybes.
  • Kurios tiesos yra pačios pagrindinės, esminės, būtinos?
Tikslo atrinkimas

  • Koks bendras pagrindas įvairių sandarų susidedančių iš septynių, aštuonių vienetų? Yra keturios sandarų šeimos, kiekviena skirta atskiram tikslui, tenkinanti Dievo troškimus ir žmogaus netroškimus. Kokie yra pasakojimo vienetai? Tai įtampos sukėlimas ir atleidimas, būtini išlaikyti dėmesį. (Pastaba: dėmesio forma telkia dėmesį!)
  • Tikslo šaltinis.
  • Tikslas gali būti nepilnavertis.
  • Tikslas mus išplėčia, taurina.
  • Sandaros tikslas.
  • Tas pats tikslas gali skirtingai mus liesti užtat sieti skirtingas sandaras ar jų dalis ar net kas už sandaros.
  • Esame sandaros potikslis, tad sandaros dalies tikslas, susijęs su kitomis sandaromis ir tikslais.
  • Dievas yra tikslas už sandaros kuris išsakytas sandaros dalimi.
  • Koks mūsų pačių tikslas? Kuo užaugsime? Kaip mes susiję su Dievu ir kitais?
Pavyzdys sau ir kitiems

Neabejingumas

Savo trūkumų apžvalga

Savęs tobulinimo kryptys.

Geros Valios Pratimai

Išsiaiškinimų apibūdinimas primena geros valios pratimus. Keliama įtampa primena tai, kas mus jaudina, o atslūgstanti įtampa primena atslūgstančius jausmus.

  • Pavyzdžiai - Kuriuos klausimus aiškina?
  • Paviršutinis reikalas - Kas jame įdomu?
  • Vyraujantys jausmai - Kaip klausimas kelia įtampą?
  • Atsveriantys jausmai - Kaip atsakymas įtampą nuslopina?
  • Giluminis reikalas - Kurią sandarą prileidžiame?
  • Pasaulio tiesa - Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu?
  • Pasaulio tiesa išplaukia iš širdies tiesos - Kaip sandarą savimi papildome?
  • Širdies tiesa - Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
  • Kaip naujai iškyla įtampa?
Apibūdinau pirminius ir paskutinius išsiaiškinimus. Galvojau, kuriuos toliau apibūdinti? Nusprendžiau, juos tirti gijomis. Tokiu būdu galiu stebėti, kaip vienas išsiaiškinimas seka kitą. Iš tiesų, tokiu būdu daug tiksliau pastebiu ir atskiru išsiaiškinimų rūšis.

Geros valios pratimų išvystymas:

  • Koks būtų naudingiausias išminties taikymas?
    • Pamokymas, kaip atsiliepti į mus neraminančius klausimus, kada norim sekti širdį, bet širdis ir pasaulis nesiderina. Išsiaiškinau, įsiklausydamas, kas man, paskiram asmeniui, svarbu, o gal ir kitiems, tarsi būčiau pavyzdinis žmogus. (Gyventi pavyzdžiu sau ir kitiems.)
    • Išmąstyti ir diegti šviesuolių tarpą, gyvenseną. Išsiaiškinau, išsakydmas, ko man trūksta santykiuose su Dievu ir kitais, ir tai suderindamas su savo supratimu Dievo požiūrio. (Savo vaidmens suvokimas)
  • Kaip išvystyti geros valios pratimus?
    • Būrelio susirinkimai ir žiniaraštis, pakaitomis, kas antrą savaitę. "Step in, step out". Išsiaiškinau, sukurdamas sąlygas įvairiausiams požiūriams. (Sąlygų sukūrimas)
    • Wiki užrašai
    • Užrašai AMSTAD kompiuteriu
    • Užrašai sąsiuviniuose
    • Filmukas "Trokštu išmanyti"
    • Vaizdinis savaitraštis - išsiaiškinimai
  • Kaip išplėsti savo požiūrį nauju, naudingu, netikėtu požiūriu? Sukviesdamas geranoriškus žmones, jiems išsipasakodamas, tada atverdamas erdvę įvairiai atsiliepti, taip kad aš ir kiti įvairiai įsitraukiame ir atitokėjame, "step in, step out", taip kad šventoji Dvasia plevena tarp mūsų. Išsiaiškinau nuoširdu bendravimu, kaip lygus su lygiu. (Nuoširdus bendravimas)
  • Kaip... (Step in, step out)
  • Kaip vesti veiklą? Suvokti, kad žmonės labai įvairūs savo veiklumo laipsniu, tad nesitikėti, kad man prilygsta ir gali ir nori atitinkamai vadovauti, o verčiau pačiam drąsiai vadovauti ir savo pavyzdžiu atverti kitiems tiek galimybių, kiek tik trokšta. Išsiaiškinau, išbandydamas savo ankstyvesnes prielaidas ir suvokdamas savo nesėkmę. (Mokytis iš savo nesėkmių)
  • Kaip artimiau bendrauti su Dievu? Ryždamasis taikyti savo filosofiją su kitais žmonėmis, jaučiau reikalą ir norą glaudžiau bendrauti su Dievu, ne tik kalbėti jam, bet ir užtikrintai išgirsti jį. Išsiaiškinau, pirmiausia teigdamas, jog jeigu Dievas nepatenkintų mano tokio noro, tai iš viso netikėtina, kad jis ką nors iš jų patenkintų. (Reikalo supratimas) O toliau, prisiminiau Tėve Mūsų, kaip Jėzaus pamokytą maldą (Šventraščio taikymas), taip pat ir kaip sandarą, už mus platesnę, tad galinčią mus perkrauti ir atverti klausytis Dievo. (Sandaros taikymas)
  • Kaip užtikrinti, kad kitiems neplaunu smegenis? Bob Weinberg susirūpino, ar jam ir kitiems neišplausiu smegenų, tad galvojau, kaip to išvengti? Tad prisiminiau iš paauglystės, kaip atsakydavau vieną klausimą (abejonę) kitu klausimu (dvejone), ir taip su juo susitvarkydavau. Tokiu būdu išryškindavau klausimo prielaidas, užtat ir patį klausimą. (Klausimo prielaidų išryškinimas)
  • Kaip išaiškinti dvejonių sandarą? Išgvildenau dvejonių sandarą. Ją išsiaiškinau rinkdamas dvejonių taikymo atvejus (Liudijimų kaupimas); juos rūšiuodamas (Liudijimų rūšiavimas); išryškindamas dvejones ir abejones (Esmės išgrynininmas); pastebėdamas požiūrių ir aplinkybių svarbą, jų rūšis (Minčių dėliojimas); išreikšdamas dvejones, kaip požiūrių ir aplinkybių poras (Dėsningumų iškėlimas); išbaigdamas dvejones aštuntu klausimu (Sandarų išbaigimas); atrasdamas daugiau šios sandaros pavyzdžių, kaip antai maldų rūšys ir būdai, kaip pakeičiam nuomonę (Sandarų atrinkimas).
  • Kaip pereiti iš paviršutinės temos į giluminę temą? Pastebėjau, kad žmonės jaudinasi dėl paviršutinės temos ir dažnai nenori siekti esmės. (Žmonių polinkių pastebėjimas) Tad, kaip pereiti į gilmuinę temą? Reikia atsiremti į asmenį, kurį jaudina paviršutinė tema, kad išsakytų, kas jį jaudina (neigiamai ar teigiamai), paskui kas dar labiau, ir tuo atverti klausima, kas jį jaudintų priešingai ir net dar labiau? (Asmens jausmų atsvėrimas) Teiginius išryskinti priešpastatant. (Teiginių priešpastatymas) Toliau, sulyginti anuos teiginius, atmesti teigiamus ir neigiamus bruožus ir nagrinėti teiginių žodžius, sąvokas, apie ką eina kalba. Tai ir yra giluminė tema. (Teiginių sulyginimas) Visa tai išsiaiškinau nuoširdu bendravimu, vis turėdamas mintyje, kas man ir kitam yra opu, savo priėjimo laikydamasis, nenusileisdinėdamas, bet stengdamasis jo neprimesti per daug ar priverstinai. (Nuoširdus bendravimas)
  • Kaip išsakyti giluminės temos tiesas, širdies ir pasaulio? Reikia paklausti reikalo kėlėjo, ką žino gilumine tema. Jis paprastai žinos nors vieną tiesą, bet bus ir kita, kurią gali pats išsakyti, bet gali tekti jam pasakyti. Tos dvi tiesos bus susijusios, bet ves į priešingas kryptis. Galima jas taip išsakyti, kad jos atitiktų vienas kitai savo dalimis, bet išryškėtų jų priešingumas. (Teiginių priešpastatymas)
  • Kaip žinoti, kuri yra širdies tiesa ir kuri pasaulio? Geros valios pratimų dalyviai išsakydavo tokias širdies tiesas dėl kurių suabejodavau, ar jos tikrai kyla iš širdies. Supratau, kad išsiskiria mūsų nuomonės. (Nuomonių nesutarimas) Atradau keturis būdus, kaip išsiaiškinti, kuri yra širdies tiesa ir kuri pasaulio. Pirma, kad tas kuris jaudinasi, kurio dėka rengiame pratimą, jaudinasi dėl to, kad yra supainiojęs širdies ir pasaulio tiesas, žodžiu, klysta. (Kas jaudinasi, klysta) Antra, nagrinėjant tiesų išvadas, paaiškėja, kad pasaulio tiesa kyla iš širdies tiesos, bet ne atvirkščiai. (Išvadų lyginimas) Trečia, išnaršus tikrovės supratimą, joje aptinkame pasaulio tiesą patvirtinančių pavyzdžių ir iš jų mokomės, bet nerandame širdies tiesą patvirtinančių pavyzdžių, tad jinai turi glūdėti mumyse ir mokoma atkreipiant dėmesį į tai, kas jau mumyse. (Teiginio prigimtis) Ketvirta, klausimai kodėl? kaip? koks? ar? aptaria įvairiausius klausimus. Visais atvejais, širdies klausimas platesnis už pasaulio klausimą. (Ketverybės laipsnių lyginimas) Visi keturi patikrinimai sutapdavo, nebent pirmas kartais keldavo abejonių ir jį gal reikėtų patikslinti. (Patikrinimų sutapimas) (Atvejų rinkimas) Keturis patikrinimus galima susieti su ketverybe, bene su dvejybės atvaizdais. (Sandaros išbaigimas)
  • Kodėl žmogus laikosi pasaulio tiesos?
  • Kaip įsisavinti širdies tiesą?
  • Kaip rasti dalyvių geros valios pratimams?
  • Kaip išsiaiškinti jausminių atsiliepimų sandarą? Knygų peržiūra; mokslininkų tyrimo permąstymas; Jėzaus jausminių atsiliepimų nagrinėjimas šv.Morko evangelijoje; geros valios pratimų išvadų taikymas; sąvokų rikiavimas; sandarų rūšiavimas ir nagrinėjimas.
  • Kaip išsakyti įgudusio žmogaus nuojautą? Geros valios pratimais išsakėme dėsnius, kaip kalbinti smurtaujančius; kaip organizuoti žmones, ...
  • Kokia prasmė geros valios pratimų?
  • Kokios yra širdies ir pasaulio tiesos? Jas rūšiavau pagal klausimus: kodėl? kaip? koks? ar? ir paskui apibendrinau, ryškinau, lyginau su dvejonėmis.
  • Kokiais dėsningumais pasaulio tiesa išplaukia iš širdies tiesos, o neatvirkščiai? Nagrinėjau logikos rūšis.
  • Kaip galime širdies ir pasaulio tiesas, gilumines temas kildenti, ir tuo išsakyti įvardijimo kalbą? Apversti geros valios pratimų išvadas.
Pastaba: išsiaiškinu rengdamas paskirus pratimus, taip pat išmąstydamas pratimus apskritai.
Brėžinys

Peržiūrėjau išsiaiškinimų brėžinį ir svarbiausiams iš jų pažymėjau, kas jais tampa įdomu. Man atrodo, tai yra kas bendra. Mūsų bendrumo pagrindas yra įdomus, ir įdomumas yra bendrumo pagrindas. Kažką panašaus vadinu vaisingąja prielaida (constructive hypothesis): Norint susikalbėti su kitu, su kuriuo neturim ryšio, galim nors viltis, kad jis panašiai to nori, kas jis į mus panašus, juk kitaip iš viso gali būti neįmanoma susikalbeti. O manytina, siekiant to susikalbėjimo, kad ir vienas ir kitas atsiremsime į tai, kas mums bendra. O kada neturim ryšio ir vienas kito nepažįstam, tai kas mums bendra tėra susikalbėjimo forma, bendriausia prasme, kad ir pavyzdžiui, esame du, viliantys vienas su kitu susikalbėti. Tad protinga ir vaisinga būtent šį mūsų santykį panaudoti, kaip mūsų susikalbėjimo formą. Nes ir vienas ir kitas gali tai nutuokti, o kitaip vargu ar iš viso įmanoma susikalbėti. Žodžiu, pirmiausia, susikalbėjimu susikalbėkime apie susikalbėjimą, tad pragmatika, sintaksė, semantika kažkuo sutaps, vienas kitą atkartos. Manau, būtent tokia dvasia, bendrumo pagrindas yra įdomus, o įdomumas yra bendrumo pagrindas. O bendrumas yra dorovės pagrindas.

Išsiaiškinimų brėžinys, nėrinys turi tris kampus:

  • "Minčių praleidimas" - tai patirtis, ją varžo atvaizdai, minčių filtrai
  • "Atmetimas to, kas nereikalinga" - tai požiūris, kas pirm patirties. Jį išsako aplinkos, vaizduotės sąvokynas
  • "Sandarų apibrėžimas" - tai patirties ir požiūrio sutapimas, jį išsako visko padalinimai
Brėžinys išplaukia iš dviejų išsiaiškinimų. Jais įdomu:
  • Kas nauja. Tai atsakymas kylantis už mūsų, tad atsakymas yra klausimas.
  • Kas įdomu. Tai klausimas glūdintis mumyse, tad klausimas yra atsakymas.
Abejais esame atskirti nuo kitų, tad tai bendrumo pati pradžia.

Brėžinys susiveda į sandaros apibrėžimą, kame įdomu, kas sutampa, tai yra, kas tampa bendra, kad ir lygmens atkartojimas metalygmenyje, arba pragmatikos, sintaksės ir semantikos vienas kitame.

Save apibrėžianti sandara yra trejybė. Aštuongubis kelias derina Dievo ir žmogaus trejybes, tad požiūrius.

Kai kurie išsiaiškinimai susiję su sandaros apibrėžimu:

  • Kodėl sandara? Tikslo atrinkimas
  • Kaip sandara? Sandarų rakinėjimas
  • Kokia sandara? Įsijautimas į sandarą
Išsiaiškinimas yra tarsi langynas, tai gali būti vienas langas - be sietų, be rėmų, be griaučių - arba daugelis langų, langai languose.

Išsiaiškinimai mus sieja su anuo:

  • pirmiausia su kitu ar su savimi, per bendriausias lygiavertiškumo prielaidas - vieningumas - prileidžiame, jog anas sutampa su mumis, tai yra, sutampa mūsų aplinkybės - esame skirtingi, bet tose pačios aplinkybėse
  • toliau su tavimi, pripažįstant jog galim sutapti, bet išgyventi skirtingus požiūrius, ano požiūrį išgyventi, kaip savo - atvaizdai - prileidžiame, jog sutampame, esame tas pats, bet esame skirtingose aplinkybėse
  • toliau su savimi (aš), per sandaras ir jų dėsningumus - sandara - prileidžiam jog esame tas pats tose pačiose aplinkybėse
  • galiausiai per Dievą už sandaros - dvasia - prileidžiame Dievą už sandarų, kad jis yra pirm manęs, jog esame skirtingi skirtingose aplinkybėse
Tokiu būdu suvokiame, kad Dievas yra pirm mūsų, juk mes esame sąlygose, o Dievas pirm visų sąlygų, betgi tai suvokus, galim su juo sutapti.

Iš vieno išsiaiškinimo išplaukia kiti, gvildenantys naujus klausimus. Kaip tokie išsiaiškinimai susiję? Pavyzdžiui, palyginkime "Ar teisingai suprantu Dievą ir kitus?" ir "Ar esu teisingai suprastas?"

Yra vienas vienintelis klausimas "Kaip gyvenimo reiškinius apibrėžti sandaromis?", kuris vis veda į save, vis tenkina save, visiškai pajungia dėmesį, tai išminties klausimas. Yra du klausimai "Ko yra?" ir "Kas svarbiausia?", kurie yra klausimų šaltiniai, į kuriuos joks klausimas neveda, bet tik pats dėmesys jais veikia.

Išsiaiškinimų gijos

Išsiaiškinimų santykį, manau, galėčiau suprasti nagrinėdamas jų gijas, mat, dažnai man vienas išsiaiškinimas išplaukdavo iš kito. Panašiai, mokiniams aiškinu matematiką įvairiais pratimais su gyvenimiškais duomenimis, o tie pratimai irgi vienas iš kito išplaukia, įmantrėja.

Noriu prisiminti ir aprašyti išsiaiškinimų gijas, jomis suvokti, kaip vienas išsiaiškinimas tęsia kitą, ir tokiomis gijomis suvokti išsiaiškinimų visumą:

  • Geros valios pratimai.
  • Viską žinoti, dėrėtis su Dievu.
  • Melstis, bendrauti su Dievu.
  • Minčių sodas
  • Aštuongubis kelias
  • Viską suvesti, filmukas
  • Šviesuolių branda, kelias
  • Įsimylėjimas, lytinis bendravimas
  • Politika, Sąjūdis
  • Lietuvybė
  • Juodųjų tarpa
  • Savišvieta
  • 12 klausimų
  • Draugystės
  • Santykiai su tėvais
  • Santykiai su šeima, giminėmis
  • Santykiai su pažįstamais
  • Pinigai
  • Blaivybė
  • Taiki kova
  • Menas ir kūryba
Svarbiausi išsiaiškinimai

Norėčiau geriau suvokti svarbiausius išsiaiškinimus, brėžinio "mazgus", kaip jie sužadina mūsų dėmesį:

  • Kito požiūrio priėmimas
  • Esmės išgryninimas
  • Liudijimų kaupimas
  • Liudijimas
  • Šventrasčio perpratimas
  • Ieškojimas, ko trūksta
  • Sandaros išbaigimas
  • Sandarų atrinkimas
  • Dėsningumų iškėlimas
  • Tikslo atrinkimas
Savišvieta

Literatūra, rašymas, skaitymas lavina mūsų atjautą kitiems. Jie mums parūpi, jie tampa mums įdomūs. Taip išsilavinę, galime domėtis net ir blankiais tekstais ar pilkais žmonėmis. Išmokstam įsijausti.

Vaikams rengiu matematikos pratimus. Šiandien plačiau sustačiau eilę pratimų kuriais vaikai sudaro knygų sąrašą, toliau surašo, kiek kuri knyga turi puslapių, kiek eilučių bei žodžių, kaip greitai ją perskaitytų, pamatuoja kokio jinai aukščio, ilgio ir skersmens, paskaičiuoja jos plotą bei tūrį ir t.t. Jau pastebėjau, kad visa eilė pratimų sukasi apie tam tikrą reiškinį (knyga), bet šalia jų yra bendresnio pobūdžio pratimai, pavyzdžiui, sudėti atsakymus ar paskaičiuoti jų vidurkį.

Matematikos pratimai tiriantys maistą.

Kaip savišvieta susijusi su išsiaiškinimais? Kaip matematikos ar rašymo pratimai sudomina žmogų, kuria ir atleidžia įtampą, veda iš vieno klausimo į kitą?

Bendrumo prielaidos

Manyčiau, išsiaiškinimais tarpsta, bręsta sandaros, kuriomis vis labiau išauga bendrumo prielaidos, užtat mes patys ir kiti, kol visiškai atsiskleidžiame ir sutampame.

Kas įdomu

Prisiminiau, kad pasakojimas išlaiko mūsų dėmesį - yra mums įdomus - pakaitomis kuriant ir atleidžiant įtampą. Pagalvojau, kitos gyvenimo kalbos - pagrindimas ir įvardijimas - irgi kaip nors patraukia ir išlaiko mūsų dėmesį. Pavyzdžiui, esam neramūs, jaudinamės, kada supainiojam širdies ir pasaulio tiesas. Gali būti, kad įsidėmiame dėsnius, kada prie jų grįžtame ratu.

Kas įdomu? Kas veda į atsakymą, tad kas mus brandina, tad kaip Dievas reiškiasi, kaip mus įtakoja, kaip bendrauja su mumis. O mes bendraudami su kitu kaip mes, bendraujame su Dievu. Dievas už mūsų bendrauja su mumis, bet mes bandom bendrauti su lygiaverčiu kitu, nes save sutapatiname su sandara, su "savimi", o Dievas yra dvasia, kaip ir mes esame dvasia. Tad vaisinga prielaida ir sandaromis galiausia susigaudome, kad Dievas, musu saltinis, yra dvasia uz sandaros, tad ir mes esame dvasia, musu kilme yra uz sandaros.

Dievo ir žmogaus santykis

Šią savaitę paišiau piešinį, kuriuo prisiminiau Adomo ir Ievos smalsumą, visai žemišką ir žmonišką, vos nepražūtingą, bet visgi esmingą, manyčiau, atleistiną. Jam priešpastatau Dievo požiūrį, vykdyti jo valią, jam paklusti, jį tikėti, kartu su juo rūpintis. Manau, išsiaiškinimais, Dievas prisiima mūsų požiūrį, kartu su mumis išgyvena pasakojimus - kaip kas įvyksta, įvardijimus - kaip ima reikšti, pagrindimus - kaip ima rūpėti.

Kas yra įdomu? Ne mes, o Dievas už mūsų. Dėmesys, išsiaiškinimų dėka, susitelkia į Dievo žymę, kuria gali suvokti Dievą už tos žymės, arba jo neįžvelgti. Tai žymi Dievą, užtat yra įdomu. Mūsų dėmesys ieško Dievo, o jis yra už žymės, bet gali būti nurodomas jos. Tas suvokimas ir yra išsiaiškinimas, kuriuo suvokiame besąlygiškumo už sąlygų.

Dievą gali žymėti patirtis, požiūris ir sandara. Išsiaiškinimas yra sąlyginis požiūrio ir patirties sutapatinimas, užtat sandara. Sandara yra sąlygos, bet jos, kaip žymė, žymi besąlygiškumą. Sandara išsako tas sąlygas į kurias susiveda mūsų dėmesys, ir jas tuo pačiu išsako besąlygiškai. Sandara įžvelgiama bet kuriam išsiaiškinime. Ji sustato ir iškelia, kas yra įdomu. Sandara yra išsiaiškinimo rėmai, atspindintys jo vidinę darną, vidinę eigą. Sandaroje yra tai, kas įdomu, kas išsiaiškinimo iškelta ir suvesta. Išsiaiškinimas tuomi keičia dėmesio apimtį. Išsiaiškinimai veda link sandaros, susiveda į sandarą. Sandara gali būti apibrėžta ryšium su tuo kas už jos, pavyzdžiui, kas lieka; arba ryšium su tuo, kas joje, pavyzdžiui, kas įeina; arba ryšium su savimi. Sandara tampa pati sau įdomi.

Juo toliau, juo labiau, mes nesam patys sau įdomūs, betgi Dievas tampa mums įdomus. Kuo toliau, tuo labiau sandara veda už sandaros, už savęs, išplečia sąlygas. Besąlygiškumas yra sandaroje ir jinai išeina vis už savęs.

Viską žinoti galima įsivaizduojant Dievo požiūrį. O išsiaiškinimai yra tai, kaip Dievas įsivaizduoja mūsų požiūrį - mano, tavo, kito. Užtat mūsų požiūriais Dievas atsiskleidžia pažingsniui, padrikai ir jis mums tuomi amžinai auga, bręsta.

Dievo požiūris išpildo sandarą, bet nauja įtampa kyla, kaip jis įsiveda? iš kur jis? o tuo pačiu, kur aš? Iš vidaus, tai aš, o už sandaros, tai Dievas.

Dievas klausia, kur esi? tai kelia įtampą, Adomui virsta, kur esu? kame pasijutau nuogas? Kur mano dėmesys?

Dievui rūpi, kad vykdytumėme jo valią, kad paklustumėme, tikėtumėme, rūpintumėmės, o tai bene sutampa su statinėm sandarom. O mums rūpi, kaip kas įvyksta, reiškia, rūpi, tai kalbos.

Užrašai

Gvildenimai

  • Išnagrinėti kiekvieną išsiaiškinimą. Suvokti:
    • Kas jame įdomu?
    • Kaip klausimas kelia įtampą?
    • Kaip atsakymas įtampą nuslopina?
    • Kurią sandarą prileidžiame?
    • Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu?
    • Kaip sandarą savimi papildome?
    • Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
    • Kaip naujai iškyla įtampa?
  • Kaip išsiaiškinimai susiję su geros valios pratimais?
  • Kas yra šviesuolių tarpa?
  • Kaip kas ką esame išsiaiškinę?
  • Kaip kas tampa įdomu?
    • Gal trys gyvenimo kalbos ir apskritai švietimas išplaukia iš to, kaip mums kas tampa įdomu?
    • Gal įdomu tada, kada pasikeičia įdomumo vienetas?
  • Kaip bendravimo prielaidomis sutampa atsakymai ir klausimai, kaip bręsta mūsų suvokimas Dievo, kaip klausimas veda į atsakymą, o atsakymas į naujus klausimus?
  • Įdomu, kaip mūsų mintys seka viena po kitos? Kaip jos išauga?
  • Kaip išauga sandara ir kaip ji save apibrėžia?
  • Kaip tai susiję su tuo, kas Dievui rūpi, reiškia, įvyksta? O jam rūpi mūsų branda.
  • Ar pirminiai vienetai yra atvaizdai, aplinkos, padalinimai?
  • Kaip iš jų kyla dėmesio vienetai kalboms, kaip toliau tie vienetai tampa sudėtingesni, brandesni?
  • Ar tie vienetai žymi visumą, užtat yra įdomūs?
  • Koks gradacijos vaidmuo? Kokie įtampos balsai?
  • Kaip savišvieta susijusi su išsiaiškinimais? Kaip matematikos ar rašymo pratimai sudomina žmogų, kuria ir atleidžia įtampą, veda iš vieno klausimo į kitą?
  • Ką sužinome ne iš klausimų? o priešingai, kitaip? Pavyzdžiui, Dievo klausausi, gyvenimas pamoko.
Savaitraščiai

Štai Minčių sodo laidos: http://www.ms.lt/tv/

Kas savaitę Zenono Anušausko internetinėje televizijoje įkeliu vaizdinį savaitraštį, ką mąstau ir išgyvenu. Tai "išsiaiškinimai", kuriais permąstau įvairiausius būdus, kaip ką esu išsiaiškinęs, ir bandau suvokti jų esmę.

Ačiū Zenonui už internetinę televiziją.

Bendaradarbiavimas

Paminėsiu savo mokinės gvildenimą, kas mus pastumi rinktis?